- 1. [n, vs, vt, vi] apostasy; renunciation (e.g. of a religion); defection
Conjugation — Noun + する (suru-verb)
| Dictionary form | ききょうする | (kikyousuru) |
| Polite | ききょうします | (kikyoushimasu) |
| Past, plain | ききょうした | (kikyoushita) |
| Past, polite | ききょうしました | (kikyoushimashita) |
| Negative, plain | ききょうしない | (kikyoushinai) |
| Negative, polite | ききょうしません | (kikyoushimasen) |
| Past negative, plain | ききょうしなかった | (kikyoushinakatta) |
| Past negative, polite | ききょうしませんでした | (kikyoushimasendeshita) |
| Te-form | ききょうして | (kikyoushite) |
| Potential | ききょうできる | (kikyoudekiru) |
| Volitional | ききょうしよう | (kikyoushiyou) |
| Conditional (―ba) | ききょうすれば | (kikyousureba) |
| Passive | ききょうされる | (kikyousareru) |
| Causative | ききょうさせる | (kikyousaseru) |
| Imperative | ききょうしろ | (kikyoushiro) |